Seimas iš viso pakeitė 26 įstatymo straipsnius. VŽ kalbinti ekspertai teigia, kad svarbiausi pakeitimai susiję su detaliaisiais planais urbanizuotose teritorijose, kurių rengimas taps privalomu, jeigu to pageidaus savivaldybė.

Simonas Gentvilas, aplinkos ministras, VŽ sako besiviliantis, kad įstatymo pakeitimai į teritorijų planavimą įneš daugiau viešumo, taip pat padės lanksčiau planuoti valstybinės svarbos projektus, keisti miestų bendruosius planus.

Pagal pakeitimus, kurie įsigalios nuo liepos, numatoma, jog detalieji planai bus rengiami numatytoms urbanizuoti ar jau urbanizuotoms teritorijoms, jei ketinama jas plėtoti, bet nepakanka infrastruktūros, numatoma keisti ar koreguoti sprendinius, susijusius su naudojimo reglamentu arba jei tai numato bendrasis planas.

Detalieji planai neturės galiojimo termino arba galios iki tol, kol bus nuspręsta rengti kompleksinio planavimo dokumentus, apimančius didesnes teritorijas.

Pasak S. Gentvilo, to pageidavo miestų savivaldybės. Pagal nuo 2014 m. galiojusią tvarką, jei teritorija neturėjo detaliojo plano, statytojas galėjo statyti pagal bendrąjį planą, jei šis pakankamai aiškus.

„Detalieji planai vėl atsiranda urbanizuotų teritorijų planavime, šis pasiūlymas atsirado iš monitoringo ir savivaldybių vyriausiųjų architektų, nes neva nebeįmanoma suvaldyti situacijos ir per dažnai detalieji yra keičiami žemėtvarkos projektais. Keičiant sklypų ribas prarandamas kontekstualumas, dviračių takai, šaligatviai, viešosios erdvės“, – sako jis.

Anot ministro, kitas svarbus pakeitimas susijęs su valstybinės svarbos projektais, nes numatyta galimybė inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų koregavimą.

„Paradoksalu, tačiau iki šiol buvo neįmanoma koreguoti valstybinės svarbos projektų specialiųjų planų ar kitų dokumentų – tik inicijuoti. Dabar atsiranda teisė koreguoti, todėl nuo šiandien prasideda „Rail Baltica“ plano korekcijos inicijavimas“, – sako S. Getnvilas.

Anot jo, pakeitimai taip pat turėtų padėti greičiau patvirtinti ne vienerius metus rengiamus Vilniaus ir Klaipėdos bendruosius planus.

Juose numatoma, kad jei bus priimti pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento, jis bus koreguojamas ir teikiamas pakartotiniam viešam svarstymui, jei keičiami sprendiniai, apie kuriuos nebuvo informuota visuomenė. Kitu atveju apie tai informuojama Teritorijų planavimo dokumentų informacinėje sistemoje ir institucijos interneto svetainėje.

Informaciją apie priimtus ir atmestus pasiūlymus planavimo organizatorius turi pateikti tikrinančiai institucijai.

„Vilniaus ir Klaipėdos bendrieji planai yra užstrigę viešinimo karuselėje, nes jeigu tik atsižvelgia į kokio gyventojo ar įmonės prašymą, turi pakartotinai viešinti sprendinius. Gaunasi labai ilga procedūra, kai po 5–6 metus ruošiami bendrieji planai, todėl įdėta nuostata, kad iš esmės pritarus kai kuriems siūlymams, Statybų inspekcija vertina ir nebereikia pakartotinai viešinti“, – aiškina S. Gentvilas.

Atskiru sprendimu Seimas taip pat pailgino terminą viešojo intereso gynimui nuo dvejų iki penkerių metų. Išimtis bus taikoma tik valstybei svarbiems projektams.

Anot S. Gentvilo, vis dėlto pirmenybė turėtų būti teikiama pakankamam teritorijų planavimo viešumui rengiant detaliuosius planus.

„Termino pratęsimas reikalingas, nes būna, kad pastatas jau pastatytas, perleistas ir tik tuomet inicijuojamas viešojo intereso gynimas, kas sudaro grandininę reakciją ir tas gynimas jau pavėluotas. Tikslas yra, kad pradinėje stadijoje būtų kuo geriau informuojami gyventojai ir po to pratęstas terminas viešojo intereso gynimui“, – sako jis.

Nuoroda